- krata
- kratà sf. (4) 1. NdŽ kratymas, purtymas: Bus kratõs, lig (orig. lik) iškrėsime visus lapus, visą papūžą popieriukų J. | Čia negera sėdėti, didelė kratà [važiuojant] Skr. 2. DŽ, NdŽ krėtimas, ieškojimas ko paslėpto ar pasislėpusio: Policija ėjo po namus, darydama kratas rš. Pas mus buvo kratà: krėtė seklyčio[je] ir svirne, o paskui visus, net ir piemenis, žandarai iškratė VšR. Kratė mumis šiąnakt, kratà buvo – urėdninkas kratė J. Per tokius prietelius jau kelias kratas perleidau Žem. Karalius … liepė padaryt visoj žemėj kratą BsPIV241. 3. sugrėbtas į vieną vietą ir paskleistas, iškratytas džiovinti šienas, pakūgė, kupečvietė: Šakes palikau padirvy, kur kratà šieno Slm. Sugrėbk šieną kratõn Vb. Kratàs pabaliuose nuėjus apvartyk, bo tenai šlapesnis šienas ne teip greit džiūsta Kp. Prilijo krãtą Rz. Sudėkit krãtą į kiauges Rz. 4. pakratyti, paskleisti linai balinti; vieta, kur paskleisti linai: Didelė bus linų kratà [iš šitos markos] J. Linų kratà Rm. | Metas jau linai iš kratos imt: senai atsistovėjo Kp. Kai linai pakloti ant kratos, piemenys, pasiėmę jų, su rankom prasitrina botagams vyti Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.